- burzdiklas
- burzdìklas sm. ppr. pl. (2) susivėlusių vilnų, plaukų kankolas, burškalas: Šunies plaukai vieni burzdìklai Kv. Avių burzdìklai kaip barškalai barška Kv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
burzdiklas
Look at other dictionaries:
burzduklas — burzdùklas sm. (2) 1. ppr. pl. burzdiklas, burškolas: Arkliai kojų nebepavelka, taip apšalo burzdùklais Šv. 2. pagaliukas sagos vietoje, brūzgulis: Piemens šarkas su burzduklais užsagstytas Kv … Dictionary of the Lithuanian Language
